Apie mane

Kaip gimė AmberFreya?

Mano vardas Gintarė, angliškai – Amber. Iš to ir kilo mintis pirmai pavadinimo daliai. O kaip dėl antros dalies? Papasakosiu kiek plačiau. Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigiau visuomenės sveikatos bakalaurą. Man visuomet buvo įdomu, kaip veikia žmogaus protas ir jausmai. Kodėl darome vienokius ar kitokius pasirinkimus. Man buvo svarbu sužinoti, dėl kokios priežasties kilo tam tikras simptomas ir kaip būtų galima užkirsti tam kelią, o ne ką daryti su jau esama pasekme, kai griebiamasi vaistų. Dėl to, tame pačiame universitete baigiau veterinarinės maisto saugos magistrantūros studijas. To man neužteko. Pradėjau lankyti seminarus, mokymus, atlikinėjau įvairias praktikas, kurių metu dirbau su savo emocine būsena bei kūnu. Šiuo metu dalyvauju patyriminiuose mentorių mokymuose, kurių programa sukurta remiantis tranpsersonalinės psichologijos principu. Dalyvaujant nuostabioje patyriminėje ,,Antiego‘‘ stovykloje atradau Freyą, po kurios ir kilo AmberFreya.

Kelionė į vaistažolių pasaulį

Nors gimiau ir augau didmiestyje, vasaras nuo mažens praleisdavau pas močiutę kaime, kuri labai vertino vaistažoles ir pati jas augino. Močiutė pažindino mane su įvairiausiomis žolelėmis, kurias dėdavo į arbatas, nuovirus bei patiekalus. Ji nuo mažens skatino rinktis sveiką, gamtos dovanotą maistą ir tai buvo tapę svarbia mano gyvenimo dalimi. Nuo mažens mėgdavau pabėgti nuo miesto šurmulio ir leisti laiką gamtoje – skinti uogas tiesiai nuo krūmų, jas valgyti ir tiesiog mėgautis gamtos skleidžiamais garsais. Ši kelionė į vaistažoles prasidėjo jau tada.

Nuo mažens mane traukė kūryba. Pamenu, kai būdama dar vaikas, lauke ieškodavau įvairiausių daiktų, tam su savimi nešiodavausi įrankių dėžutę. Po to iš jų bandydavau ką nors sukurti ir rodydavau savo tėvams, kurie mane tuomet girdavo už kūrybiškumą, nors tikriausiai patys nesuprasdavo ką ten sukūriau. Buvau vaikas, kurį domino viskas ir norėjosi kuo daugiau išbandyti – lankiau chorą, šokius, molio būrelį, įvairias sporto šakas. Mane traukė nepaaiškinami, nematomi dalykai, kurie kitus galbūt ir gąsdino. Vakarais, išėjus į lauką stebėdavau žvaigždėtą dangų, kuris mane žavėjo savo neapsakomu grožiu. Prisimenu, kad visuomet mane labiau žavėjo nakties metas, kai danguje pasirodydavo mėnulis atnešdamas savo paslaptis, kurias norėjosi įminti. Visuomet žavėjausi gyvenimu kaime, nors pati gimiau ir augau mieste. Kai išėjau iš tėvų, ieškojau, kur norėčiau įsikurti ir turėti savo namus. Taip jau nutiko, kad su vyru radome nuostabų kampelį – kaimą, kuris įsikūręs Kazlų Rūdos miškuose. Kuomet pradėjau čia gyventi, pajutau didžiulį norą atnaujinti savo draugystę su vaistažolėmis. Norėjau auginti savo daržoves, vaistažoles, tačiau man trūko žinių – juk užaugau mieste, o kaime praleistų vasarų neužteko, kad išmokčiau visko, ko reikia. Laimei, mano kaimynė, gerai išmanė šią temą ir ėmėsi man padėti. Ji pati nuo mažens augina gėles, renka miško žoleles ir taip dalijosi savo žiniomis su manimi. Viskas taip klostėsi, lyg kokioje pasakoje, nes rodėsi, kad gyvenimas suveda mane su žmonėmis, kurie man gali padėti siekti savo norų ir svajonių. Pamenu, sesė pasiūlė nuvykti į Baltų mitologijos parką švęsti Rasų šventės. Perskaičiusi, kad vyks paskaita apie žoleles ir galėsime patys susirišti smilkalų iš žolelių, nusprendžiau prisijungti. Ten susipažinau su dviem nuostabiomis moterimis, kurios supažindino mane su žolelių galia ir jų magija iš arčiau. Jos dar labiau uždegė mano smalsumą apie paslaptiną gamtos pasaulį. Grįžusi namo pradėjau rinkti įvairiausias žoleles, pagal pajautimą, tiek miške, tiek savo darželyje. Rinkau ne visas, nes ne visos tuo metu mane kvietė. Viskam reikia laiko. Pradėjau labiau gilintis apie augalų naudą žmogaus organizmui. Žinias gilinu dar ir šiandien, juk žinių nebus per daug. Taip sukūriau pirmuosius užpilus ir smilkalus, kuriuos naudojau pati ir dalinausi su savo artimaisiais. Gamta – pilna stebuklų, ir aš tą jutau visais pojūčiais. Kiek vėliau, artėjant šventėms, kilo stiprus noras kurti smilkalus ir dovanoti juos kitiems su geromis intencijomis. Prisimenu naktis, kai net iki paryčių rišdavau smilkalų ryšulėlius. Vienose dirbtuvėse susipažinau su nuostabia kvapų kūrėja Egle. Po šios pažinties pradėjau plėsti savo žinias apie natūralius eterinius aliejus bei jų įtaką mums. Laikui bėgant, mano kūryba pradėjo įgauti naują formą: pradėjau kurti namų kvapus, aliejines sinergijas, kvapnias dulksnas ir vesti kvapų sambūrio dirbtuves.

Esu be galo dėkinga visatai už šią stebuklingą kelionę, kuri atvėrė man duris į naujas kūrybos plotmes, supažindino su tiek įdomių žmonių. Kelionė tęsiasi ir man pačiai įdomu, kur šis kelias mane nuves toliau... Tad kviečiu keliauti kartu įsileidžiant gamtos dvasią į savo namus, patiriant natūralius kvapus ir gamtos dovanas naujai, lyg vaikas, kuriam viskas šiame pasaulyje įdomu.

Žolelių arbatos, smilkalai ir kvapų kūryba. Kaip viskas prasidėjo?